Maisto produktų galiojimo datos

Ką reiškia užrašai „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“?

Maisto produktų etiketės padeda priimti saugius ir informacija pagrįstus sprendimus ir kartu mažinti maisto švaistymą. Labai svarbu suprasti, kuo skiriasi užrašų „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“ datos.

Europos Komisija apskaičiavo, kad iki 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje susidarančių maisto atliekų yra susijusios su maisto produktų galiojimo datomis.

Kas yra „Tinka vartoti iki“ data?

„Tinka vartoti iki“ data susijusi su visais maisto saugos aspektais. Šiuo užrašu pažymėti maisto produktai, pavyzdžiui, šviežia mėsa, žuvis, paruoštos valgyti salotos ir pieno produktai, po nurodytos datos neturėtų būti valgomi, net jei gerai atrodo ar kvepia. Susargdinti gali nematomos ar bekvapės kenksmingos bakterijos.

Kad maistas būtų saugus vartoti iki nurodytos „Tinka vartoti iki“ datos, laikykitės maisto saugojimo nurodymų, pavyzdžiui, laikykite jį žemesnėje nei 5°C temperatūroje. Taip pat galite maistą pagaminti iki nurodytos datos, taip laimėsite šiek tiek daugiau laiko: jei maistą laikote šaldytuve, suvalgykite jį per 48 valandas arba užšaldykite vėlesniam laikui. Nepamirškite, kad painiavos išvengsite, jei ant užšaldytų produktų nurodysite jų užšaldymo datą.

Kas yra „Geriausias iki“ data?

Užrašas „Geriausias iki“ yra susijęs su maisto kokybe. Po šios datos tinkamai laikomi maisto produktai vis dar yra saugūs vartoti, tačiau gali šiek tiek prarasti skonį, tekstūrą ar šviežumą. Šį užrašą dažnai galima rasti ant ilgiau negendančių maisto produktų, pavyzdžiui, makaronų, ryžių, konservuotų produktų, šaldytų produktų ir užkandžių.

Norėdami patikrinti, ar šie maisto produktai vis dar tinkami vartoti, galite pasitikėti savo juslėmis – rega, uosle ar skonio receptoriais. Tačiau tai netaikytina maisto produktams, pažymėtiems „Tinka vartoti iki“ data, nes kenksmingų bakterijų gali būti ir gerai atrodančiame maisto produkte. 

Kodėl svarbu suprasti datų žymėjimą?

Neteisingai suprantant galiojimo datas, švaistomas maistas. Europos Sąjungoje iki 10 proc. maisto atliekų susidaro dėl painiojamų „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“ datų. Žinodami šį skirtumą, galite veiksmingiau planuoti maisto gaminimą, teisingai laikyti maisto produktus ir geriau nuspręsti, kokius produktus reikia palikti, o kokius išmesti.

Kas daroma siekiant gerinti galiojimo datų žymėjimą?

Kad žymėjimas būtų aiškesnis ir padėtų mažinti maisto švaistymą, maisto saugos mokslininkai ir gamintojai bendradarbiauja siekdami užtikrinti datų tikslumą. EFSA yra parengusi priemonę, padedančią gamintojams pasirinkti „Tinka vartoti iki“ arba „Geriausias iki“ datą, kad vartotojams būtų lengviau priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Suprasdami šių datų skirtumą, galėsite saugiai mėgautis maistu, sutaupyti pinigų ir padėti saugoti planetą mažindami maisto švaistymą.