Maisto alergenai
Kur ieškoti informacijos, jei pasireiškia alerginė reakcija maistui?
Alergija maistui pasireiškia, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į tam tikrus maisto produktus. Nors dažnai alerginės reakcijos būna lengvos, jos taip pat gali būti ir sunkios. Vienintelis būdas kontroliuoti šią būklę – vengti negalavimą sukeliančio maisto.
Europos teisės aktais, kurie grindžiami moksliniais duomenimis, užtikrinama, kad informacija apie alergenus būtų nurodyta ant maisto produktų pakuočių.
Koks yra maisto alergenų poveikis žmonėms?
Alerginę reakciją gali sukelti net ir labai mažas maisto, kuriam žmogus yra jautrus, kiekis. Alerginės reakcijos simptomai gali būti lengvi (niežėjimas arba išbėrimas), tačiau gali pasireikšti ir sunkesni simptomai, kaip antai vėmimas, viduriavimas, švokštimas ir kartais anafilaksija (šokas).
Maisto netoleravimas – tai būklė, kai organizmui sunku suvirškinti tam tikras medžiagas, pavyzdžiui, glitimą, pasireiškia pilvo pūtimas, skrandžio spazmai ir viduriavimas.
Todėl labai svarbu gebėti lengvai nustatyti alergenus maisto produktų etiketėse.
Kokios maisto sudedamosios dalys sukelia alergines reakcijas?
Žmonėms alergijas paprastai sukelia riešutai, jūros gėrybės ir kai kurie vaisiai. Europos Sąjungoje privaloma nurodyti 14 maisto alergenų, jei jie yra maisto produkto sudėtyje:
- glitimo turintys grūdai – kviečiai, rugiai, miežiai, avižos;
- vėžiagyviai, pvz., krabai, krevetės, omarai;
- kiaušiniai;
- žuvys;
- žemės riešutai;
- soja;
- pienas;
- riešutai: migdolai, lazdyno riešutai, graikiniai riešutai, anakardžių riešutai, karijos, bertoletijos, pistacijos, makadamijos riešutai ir Kvinslendo riešutai;
- salierai;
- garstyčios;
- sezamų sėklos;
- sieros dioksidas ir sulfitai, naudojami kaip konservantai (kai jų koncentracija viršija 10 mg/kg arba 10 mg/l, pagal bendrą sieros dioksido kiekį);
- lubinai;
- moliuskai, pvz., midijos, austrės, kalmarai, sraigės.
Patikrinę sudėtį ant fasuotų maisto produktų etikečių, kuriose nurodomi alergenai, ir nefasuotų maisto produktų informaciją, žmonės gali išvengti produktų, kuriems yra alergiški.
Maisto alergenų statistika*
- 1 proc. – 4,5 mln. ES gyventojų
- 75 proc. alerginių reakcijų vaikams sukelia kiaušiniai, žemės riešutai, karvių pienas, žuvys ir riešutai
- 50 proc. alerginių reakcijų suaugusiesiems sukelia vaisiai, įskaitant obuolius, kriaušes, vyšnias, avietes, braškes ir migdolus, daržovės, pavyzdžiui, salierai, morkos ir aromatinės žolelės, įvairūs riešutai ir žemės riešutai
Alergiją maisto produktams sukeliančių sudedamųjų dalių ženklinimo reikalavimai yra labai svarbūs, kad alergijų turintys žmonės galėtų išvengti jų sveikatą trikdančių sudedamųjų dalių. Mokslininkai ne tik teikia rekomendacijas dėl ženklinimo, bet ir vertina naujas sudedamąsias dalis, siekdami nustatyti, ar jie gali būti potencialūs alergenai, taip pat tiria, kaip tokie veiksniai kaip maisto perdirbimas gali paveikti jų gebėjimą sukelti alerginę reakciją.
EFSA baltymų saugos specialistas Antonio Fernandez Dumont.
Europos mokslininkai, dirbantys alergijų maistui srityje, teikė mokslines rekomendacijas rengiant maisto produktų ženklinimo teisės aktus. Alergenų mokslas nuolat kinta, todėl šis sąrašas ateityje gali būti atnaujintas.
