Dažniausiai užduodami klausimai

Paskutinį kartą žiūrėta:

Sveiki augalai yra būtini mūsų sveikatai, saugiam maistui ir sveikai aplinkai. Augalai sudaro apie 80 % mūsų maisto raciono, valo orą, kuriuo kvėpuojame, ir padeda kovoti su klimato kaita, sugerdami anglies dioksidą. Jie taip pat yra svarbi mūsų įvairialypės ekosistemos dalis, apimanti žmones, gyvūnus ir mikroorganizmus.

Sveiki augalai = Sveikas gyvenimas.

Augalų kenkėjai – tai žalingi organizmai, tokie kaip bakterijos, virusai, grybeliai, nematodai, vabzdžiai ar erkės, kurie pažeidžia augalus. Kai kurie jų – tai svetimžemiai organizmai, vadinami invazinėmis rūšimis. Patekę į naują aplinką, jie gali sutrikdyti vietines ekosistemas. Tokie kenkėjai dažnai plinta per pasaulinę prekybą ir gali sukelti rimtų ekonominių, aplinkosauginių bei socialinių padarinių.

Taip. ES „Augalų sveikatos“ reglamentas (Reglamentas (ES) 2024/3115) nustato griežtas taisykles, kurios padeda apsaugoti augalus ir užtikrinti saugią jų prekybą.

Be to, Europos Komisija nuolat atnaujina kenksmingų augalų organizmų sąrašą bei skelbia skubias priemones, skirtas kovoti su ne ES kilmės arba vadinamaisiais karantininiais kenkėjais (pagal Reglamentą (ES) 2019/2072).

Taip. Visos ES šalys narės privalo laikytis ES teisės aktų. Be to, jos yra Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC) – pasaulinės sutarties, siekiančios užkirsti kelią kenkėjų plitimui ir skatinti koordinuotą augalų apsaugą – dalyvės.

Augalai, sėklos ir kita augalinė medžiaga, importuojama iš už ES ribų, turi turėti fitosanitarinį sertifikatą. Tai oficialus dokumentas, išduodamas šalies Nacionalinės augalų apsaugos organizacijos (NPPO) arba jos įgaliotų trečiųjų šalių, patvirtinantis, kad augalai yra be kenksmingų organizmų.

Augalai, kurie yra importuojami ir eksportuojami ES viduje, turi turėti augalų pasą – tai jų sveikatos garantija.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) – tai ES agentūra, teikianti nešališkas mokslines rekomendacijas dėl maisto ir augalų sveikatos rizikų. EFSA padeda įvertinti kenkėjų keliamą grėsmę, jų galimą poveikį žemės ūkiui ir ekosistemoms bei remia valstybes nares kuriant ankstyvojo aptikimo mechanizmus.

Taip, deja. Vis didėjantis kelionių, turizmo ir neoficialios prekybos mastas didina naujų kenkėjų patekimo į ES riziką. Klimato kaita ir kiti aplinkos veiksniai dar labiau sustiprina šią grėsmę. Todėl šiandien kaip niekad svarbu būti pasirengus ir informuotiems.

Didinti sąmoningumą! Dauguma ES gyventojų vis dar nežino, kokią grėsmę kelia augalų kenkėjai. Nesvarbu, ar esate sodininkas mėgėjas, keliautojas, ar rūpestingas tėvas – dalinkitės informacija ir prisidėkite prie pokyčių.

Užkirsti kelią kenkėjų patekimui į ES – daug lengviau ir pigiau nei juos išnaikinti, kai jau įsitvirtina.

Tapkite augalų sveikatos saugotoju. Saugokite augalus – saugokite ir save.

Konkretūs veiksmai, kuriuos galite atlikti:

  • Keliaukite atsakingai – nevežkite augalų, sėklų ar šviežių vaisių ir daržovių iš užsienio. Jie gali būti užkrėsti ligomis ar kenkėjais.
  • Pirkite atsakingai – augalus ar sėklas pirkite tik iš patikimų ES tiekėjų, kurie pateikia augalų pasą ar sertifikatą.
  • Tikrinkite augalus – savo sode stebėkite, ar neatsiranda neįprastų dėmių, kenkėjų ar ligų požymių. Jei nesate tikri – kreipkitės į specialistus.
  • Įkvėpkite kitus – padėkite vaikams ir savo bendruomenei suprasti, kodėl svarbi augalų sveikata.
  • Skleiskite žinią – kalbėkite apie augalų sveikatą socialiniuose tinkluose ar su draugais. Net mažas žingsnis gali padėti išvengti didelių problemų.